Katalogas. Tinklapių katalogas. Svetainių katalogas. Lietuviškų tinklapių bei nuorodų katalogas Link Bin.

 
 

Ką verta žinoti renkantis kietąjį kurą?

Kalbant apie vieną iš kietojo kuro rūšių – malkas – neužtenka žinoti elementarias kūrenimo jomis, jų sandėliavimo taisykles. Namų jaukumas ir šiluma priklauso ne tik nuo to, ar malkos sausos, ar tinkamai supjautos ir suskaldytos, bet ir nuo to, kokiu girios ar lauko galiūnu jos kažkada buvo.
Koks medis – tokia šiluma
Seniai žinoma, kad skirtingos malkų rūšys išskiria skirtingą šilumos kiekį. Malkas priimta skirstyti pagal jų kaitrumą į tris grupes. Pirma kaitrumo grupė – beržo, uosio, ąžuolo, klevo, skroblo, guobos, vinkšnos, maumedžio malkinė mediena. Antra kaitrumo grupė – pušies, juodalksnio, blindės malkinė mediena. Trečia kaitrumo grupė – eglės, drebulės, liepos, tuopos, gluosnio, baltalksnio, ievos malkinė mediena.
Kietmedžio medienos malkos
Beržo, uosio, ąžuolo, klevo, skroblo, guobos, vinkšnos, maumedžio malkos – pačios kaitriausios. Šiomis malkomis geriausia kūrenti centrinius didesnio galingumo katilus, o štai molinė ar koklinė krosnis nuo per aukštos temperatūros gali sutrūkinėti.
Supjautas ir suskaldytas šios rūšies malkas sausoje, gerai vėdinamoje malkinėje galima laikyti labai ilgai: uosį, skroblą 3-4 metus, o kitas ir dar ilgiau, nes kietųjų lapuočių mediena atspari puvimui. Sausas uosines malkas kartais užpuola kinivarpos, kurios labai didelės žalos malkoms nepadaro, nepaisant to, kad malkose atsiranda kinivarpų susmulkintos medienos – medžio miltų, kurie byrėdami šiukšlina.
Reikėtų nepamiršti, kad už kokybišką šilumą – ir mokėti reikia brangiau. Kietmedžio malkos yra pačios brangiausios. Vieno erdmetrio (apie malkų matavimo vienetus skaitykite straipsnyje „Erdmetris, kietmetris ar kubas? Kaip nepasimesti?“) kaina šių malkų, supjautų kaladėmis, kainuoja nuo 125 iki 155 Lt.
Ne tik šiluma, bet ir malonumas
Malkos iš vaismedžių – kriaušės ar obelys – lengvai skaldomos, gerai dega ir skleidžia malonų aromatą. Vyšnios malkos labai gerai skyla, tačiau sunku jas užkurti, o degdamos jos išskiria nemažai dūmų. Deganti vyšnios malka skleidžia savitą, tik jai būdingą kvapą, todėl dažnai naudojama rūkant mėsą.
Židinyje geriausia kūrenti beržo malkas, nes jų ugnis nepaprastai „lengva“, o išskiriama šiluma – maloni ir jauki. Šaltą žiemos vakarą įsitaisius prie židinio labai gera žiūrėti į beržinių malkų skleidžiamą ugnies šokį.
Na, o nutarus išsiperti pirtyje, ją geriausia iškūrenti juodalksnio malkomis: tai padeda esant kosuliui, o žmogui suteikia daugiau energijos.
Ką vertėtų žinoti
Spygliuočiai (pušis, eglė) yra laisvos medžio struktūros, išskiria mažai šilumos ir daug smalos.
Tuopą sunku perpjauti pjūklu, tačiau lengva skaldyti. Degimo metu tuopos malkos labai kibirkščiuoja.
Alksnį lengva supjaustyti, bet sunku suskaldyti. Jis dega beveik be dūmų ir ilgai išlaiko savo aromatą.
Baltalksnio ir liepos malkos yra neatsparios puvimui, todėl jas sandėliuoti reikia tik gerai vėdinamoje stoginėje.
Drebulė yra kaminų valytoja. Sukūrenkite pilną pakurą sausų drebulinių malkų ir saugiai bei patikimai išvalysite kaminą.
Drebulinės malkos vadinamos „vargo malkomis“, jos suteikia mažai šilumos ir anglių, greitai sudega.
Kūrenant eglines malkas, jos „šaudo“ kibirkštis, todėl reikia atsargiai atidarinėti pakuros dureles. Šių malkų nepatariama kūrenti židinyje, nes lauk iššokusi kibirkštis gali sukelti gaisrą.
Alksninės pliauskos naudojamos kepant šašlykus.

Parengta pagal www.katilucentras.lt informaciją.

   


Palikti Atsiliepimą

Leave a Reply

You must be logged in to post a comment.

 

 
 
 
 
 

© Copyright 2012. Tinklapių, svetainių bei nuorodų katalogas. - 5.0e - | sitemap/struktura

Hey.lt - Nemokamas lankytoju skaitliukas